šiek tiek pasimetė. kažkas atėjo kažkas išėjo. o ji lyg pilka pelytė nenorėjo maišytis po kojom. taigi tyliai nuėjo plauti indų. bent kažką gero padarys pamanė. o ir visai smagu.
štai, vėl kažkas išėjo. o ji užsisvajojusi plovė indus, kažkur tolumoje tik girdėjo, jog kažkas šneka, kažkas tranko durimis o dar kažkas juokiasi. nuoširdžiai, tai jai nerūpėjo. ji vaikščiojo savo mintyse. visai jau buvo toli toli. vanduo tekėjo jai į delnus. kai pajuto apkabinimą. tvirtą. iškart nubudo ir suprato kas čia atsitiko. pažvelgė į apačią ir pamatė ant liemens uždėtus jo delnus. iškart pasijuto saugi. jis atsistojo šonu šalia jos. mergina net vandens neužsuko, nepakėlė ir akių į jį. nors netvėrė savam kūne, kaip nori jį apkabint ir vėl pajust jo kūno šilumą.
-Tau viskas gerai? mes jau varysim bet tuoj grįšim.
-važiuosit ar eisit? – merginai lūžinėjo balsas, ji nenorėjo kalbėti. ji norėjo jį griebti už rankos ir niekur niekur neišleisti.
-eisim, o kas?
-nieko. palik man mašinos raktelius.
-tai gal ką atnešt, kad tau į lauką nereiktų eit?
-ne, aš pati nueisiu.
ir jis nuėjo į kitą kambarį atnešti raktelių. neužtruko ilgai. mergina jau šluostėsi rankas, kai jis priėjo ir vėl ją apkabinęs iš nugaros padėjo galvą ant peties. tą akimirką mergina suprato vieną dalyką. iš jos veide atsiradusios šypsenos, galima buvo spręsti kokį.
raktelius jis pats įdėjo jai į kišenę, nes rankose ji laikė rankšluostėlį ir dar valėsi rankas. dėjo neskubėdamas ir labai atsakingai. kai pagaliau rakteliai jau buvo jos kišenėje, ji pakėlė į jį akis, švelniai šyptelėjo ir kairės rankos smiliumi pabaksnojo sau į žandą. Vaikinas išsišiepė lyg tašė ir pasilenkęs ją pabučiavo į skruostą.
-iki.
-iki.. – mergina žiūrėjo jam nueinant – greičiau grįžk – pasakė pati sau likusi viena virtuvėję.