kaip nužudyt vėją, kuris taip kvepėjo naktim neužmiršta
miau miau. galėčiau ir priprast 😀
man net labai patiktų.
visą dieną pilvuką kuten. miau miau miau muuuurrr 😀
katinai, kaip didžiausi sniego stumdytuvai abu murkia man iš šonų 😀
ištrauka
_
miego gal kelios valandos. lauke dar tamsu.
kol kas nematau. užsimerkus esu.
bet jau viską jaučiu. neaiškiai, nerišliai nevisai suprantamai.
jaučiu Tavo kvėpavimą į mano kaklą. jaučiu Tavo kūno šilumą.
visa nugara perbėga šiurpas, kai suprantu, kad prie jos esi Tu.
jaučiu save, Tavyje. Tavo stipriame glėbyje.
bet dar neatsimerkiu. dar bijau. o jei viskas pranyks..?
aš jaučiu!! aš jaučiu jo blakstienas ant mano peties!!
sraigės greitumu pramerkiu vieną akį. aš vis dar jaučiu..
atmerkiu kitą. jis vis dar šalia..
mano stipriai prie krūtinės prispaustos rankos norėtu prakrapštyti akis.
kažkas neleidžia joms net sujudėti. mano veide pasirodo milžiniška šypsena, na ir neleisk pagalvojau. laikyk. laikyk mane.
praėjus dar kuriam laikui, pradėjau muistytis..
netvėriau begemotas skruzdėj kaip noriu pamatyt jį, ir visiškai įsitikint,
Jis šalia. čia tikrai Jis.
mano užtinusios akys matė blankų vaizdą. bet veido kontūrai išryškėjo greit. plačiai pramerktos akys žiūrėjo į mane, lūpos šypsojosi man.
Buvau taip arti Tavęs.
žinai, tai buvo labiausiai įstrigus akimirką per visą tą laiką.
ir dabar. mes jau kas rytą drauge.