…filosofinis požiūris į pasaulį…
Man teko pažinoti žmogų,
Išraiškingų veido bruožų ir smalsių akių.
Dailiai augusį lyg ant mielių.
Susivėlusių plaukų galva,
Dailiai tinka jam dabar.
Tas žmogus, lai lieka paslaptis dabar,
Atskleisiu gal tik keletą dalių
Apie jo pasaulį platų, kuriame,
Nuolat vyksta pramoga.
Svarbiausia mums juk būtų tai,
Kas vyksta širdyje ir galvoje toje.
Jo mintys ir jausmai.
Jo išgyvenimai bei žinoma tikslai.
Viduramžiais pabirę stereotipai,
Apie kerštą melą ir dogmas.
Jo pasaulyje diktuojami naujai,
Filosofiškai ir logiškai labai.
Užsilikę nuo senų laikų,
Per amžius likę daug netinkamų jausmų.
Jis drąsiai mąsto kalba ir šlifuoja
Didžiausius klausimus žmogaus.
Blogis tas kur mus aplink apsėdęs,
Žmogaus stiprybės ir silpnybės,
Tačiau kaip žinoma tvirtai, labiausiai knieti jam tikrai
Kokia žmogaus lemtis ant svieto.
Tradicinės gyvenimo vertybės,
Byra jojo akyse į šipulius nesuklijuojamus.
Kitą juk apimtų siaubas ir gili tik neviltis,
O jis drąsiai gilinasi į plonybes.
Jis. Jis gali pasikliauti tik savim,
Jis nepamiršta, koks menkas gali būt žmogus.
Iš pradžių jis dar nežino, ko jam griebtis, ką daryti,
Tiesa jam skleidžias pamažu.
Mūs herojus didžia įžvalga apdovanotas,
Gilų protą turi jis, siekia iki smulkmenų suvokti
Priežastis veiksmų, iš esmės patirti
Ką tai reiškia būt stipriu, savo poelgių Dievu.
Dvasinė kaita, tai vienas pagrindinių ir tikrų kelių,
Jis pats taip sakė būdamas vaiku.
Ir bręsta pamažu, ir mokos iš klaidų,
Sustoti jam jau per vėlu.
„Juk savaime nėra nei gerų, nei blogų dalykų, tik mūsų galvojimas paverčia juos tokiais. “
V. Šekspyras