Sunku pirmiausiai suvokti, o vėliau ir suprasti tokį žmonių elgesį.
Eilinė situacija. Pietūs. Mokyklos valgykloje šurmuliuoja mokiniai. Budintis mokytojas tyko, kad niekas nepaimtų riekelės duonos daugiau nei suskaityta ministerijos, bei puikiai atlieka asmens sargybinio pareigas, kurios jį įgalioja stebėti, jog neįvyktų koks konfliktas tarp gimnazijos I-okių, susipešusių dėl berniukų dėmesio. Ką čia gali žinoti kas joms šaus į galvą, ims ir užpils dubenėlį sriubos su visu jo turiu kokiai ilgakasiai mergelei.
Eilinis pirmadienis ir eilinė pietų pertrauka vykstanti po keturių pamokų, ir net pietaujančiųjų būrelis tas pats kaip ir pastaruosius kelerius metus.
Pietums, tikriausiai nustebinsiu, bet VĖL, kažkas iš kažko. Tačiau visi apsipatenkine pilnomis srėbtuvėlėmis kramto savo maisto davinukus. Vieni greičiau, kiti lėčiau. Treti apsidrabsto, o ketvirti dar ir draugą pavaišina!
Ir kada gi geriau, jei ne pilna burna prie pietų stalo aptarinėti greta sėdinčius kolegas bei klasiokus! Pagrindinė tema: Kas Toks/Tokia sėdi prie gretimų stalų. vėliau seka klausimai gvildenantys tokias potemes kaip: su kokiais čia batais dabar? kada galvą išsiplovė? jinai su kurpine?? jos kramtyt nieks nemokė? čia tas/ta kur draugauja su tuo/ta? ir t.t. tikriausiai viso bendrojo kurso neužtektų atsakyti į visus kylančius klausimus. BET. kam į juos atsakinėti, pažvelgti kaip ištikrųjų yra ar galų galė paklausti pačio asmens apie kurį jau pradėtos sklisti apkalbos, jei galima daberti drusko ir pirmyn,- paskalų savaitė pradėta!
Kokie brandūs yra mano kolegos. Žaviuosi. Bent pakrizenti tai tikrai yra iš ko, klausantis tokių „pietinių naujienų žinių“.