Molinės sraigės įvaizdis priverčia mus pajusti, kad laikas stovi vietoj.
kiek norėjau pasakyt
kiek minčių galvoje dūzgė
ir nieko
tuščia
galvoje
kai kur kitur tai ne
(sun)
Danutė. visą dieną vis kažkur ana man išlend. pastriksėkim!
___________________
ištrauka
uždengei man akis ir aš nieko nemačiau. tiesa. saulės apšviestą parka lyg ir regėjau kutendama blaktienom Tavo delnus. tik per mažus mažus tarpelius. nesvarbu. nesvarbu ar mačiau kas aplink, kas po kojom ar dangui. aš buvau su Tavim. Tu manęs nenuskriaustum. Tu padarytum bet ką, kad tik man būtų geriau. taip ir šį kartą. vedei mane užmerktom akim. uždengtom nuo pasaulio pilkenybių.
eidama užsisvajojau, kai staiga pajutau, kad Tavo delnų jau seniai nebėra o aš vistiek stoviu užsimerkusi.tai supratus, iškart pramerkiau akis. buvo taip šviesu. buvo šviesu lyg balčiausiam popieriaus lape. tuščiam. niekieno nepriterliotam.
ir stovėjai Tu. saulučių pievoj. pievoj. ne pamiškėj ar darželyje. pievoj. saulučių pievoj. juk sakiau, kad taip būna. aš Tau sakiau!
-ei, kelkis, eeeee, nu kelkis, kiek Tu miegosi.
-atstok.
-pasakysiu mamai.
-atstok.
-tetį pakviesiu!
-pisau ant visų. duokit miegot. duokit man miegot.
nepykit kad miegu tiek daug
mano naktis
The future belong to those
Who believe in the beauty
Of their dreams…
Eleanor Roosevelt
what a wonderful world !