ištrauka
and i still hold You
po keturiu penkiasdešimt šešios. sėdim balkone ir nuodijam save paskutinį kartą šį vakarą-rytą.. jau sunku ir nusėdėti. saulė lenda iš visų pusių, ji apšviečia Tavo veidą.. Tu prisimerki.. Saulės zuikutis.. blakstienose žaidžia rytiniai spinduliukai, akys blizga nuo nemiegotos nakties..
ar žinai kaip gražiai atrodai? ar žinai, kad verti man širdį plasnot, kai žiūriu į Tave.. kai matau gražiausią sutvėrimą žemėj priešais save?
cigaretės nyksta lėtai.. mes labai neskubant jas traukiam į save, pripildydamos save nereikalingų cheminių junginių nuo kurių naudos jokios. bet mes jauni.
o man kirba širdis. aš noriu Tave apkabint, noriu Tavo rankutes paimt į savo delnus ir glostyt kaip kačiukus pavasarį. noriu, uostyt Tavo plaukus ir ką nors šnabždėt į ausį, kad Tau kutentų, ir vėl taip vaikiškai nusijuoktum, kad skambėtų balkonas nuo Tavo krykštavimų!
aš taip noriu, kad šis rytas nesibaigtų..
rytais nešim gėrį kibirais