karti karti arbata. gurgšteliu gurkšnelį ir laikau burnoje. kol net joje laikyti pasidaro koktu ir tenka nuryti. vaistažolės. stiprios. u kokios stiprios.
taigi. lyja. lyja išilgai, skersai, į kairę į dešinę. nustojo. tiesiai. nustojo. į dešinę.
lyja kaip kad negyvos skruzdės iš dangaus kristų. ir matai ir nematai.
dingti. kuriam laikui. paskui grįšiu. bet dabar. nėra.
*Buvo žvilgsnis ir gestas buvo.
(nuo čia ir prasidėjo. jau pirmąjį įrašą spausdindama, aš galvojau, kaip jį parašyt, jog paliestų Tave)
*KgB
(dalis paskirta Tau ir čia)
*Hurts Stay
(viskas kas net dabar perskaičius mintyse nuneša toli toli. su niekuo kitu negalėtų tai asocijuotis daugiau)
*Aš ledinis ledinis pingvinas
(kam daugiau jei ne Tau bandžiau sukelt pavydą su keturmečiu)
*Galvą su tušinuku prasiskėliau
(negaliu konkrečiai kažko pasakyt, bet noriu kažką pasakyt. kažką Tau pasakyt, gal net pasamonėj tikiuosi, kad Tu tai suprasi mano švebeždžiojimus, kurių pati kartais neparišu)
*Begemotas skruzdėj
(tik per Tave aš realybę su netikru pasauliu maišyt galėjau. ir vėl Tau)
*Viiiiisą dieną kartu
(o kam daugiau.. o kam daugiau!)
*Pageidavimų sąrašas
(norėjau parodyt, kad žmonės (šiuo atveju konkrečiai Tu) gali ir yra idealūs kažkam)
*Laimingadienis tas sekmadienis
(tikai mintys apie Tave ir tie pokalbiai, padarė tą įrašą. neužmiršiu tos dienos išvis. kiek tada išgėriau kavos kakavos ir arbatos, ir tas jausmas, kaip aš tada.. kokia tada.. kaip man tada buvo gera.)
ir t.t. čia net pusės sausio nebuvo.
žinai, pagalvojau, jog aš tiesiog norėjau, kad Tu skaitytum. nesvarbu, kiek tų įrašų buvo Tau apie Tave ar apie Mus. suprantu, ko kartais juose ieškodavai, aš taip pat Tavuose tikėdavaus kartais kažką rast :> bet tai jau buvo vėliau, kai išvis neberašei.. o galėtum pradėt vėl.. apie gyvenimą ten. apie suvokimą. apie muziką ir apie rūkymą. apie viską. skaityt taip malonu. o juk žinai, ir Tau nauda būtų.
taigi, skaitydama įrašus įžvelgiau tik tai, tą norą, kad skaitytum. kad pamatytum ką jaučiu (ir Tau ir išvis, kaip žiūriu į viską) ką išgyvenu. o rašyt konkrečiai Tau, nepamenu, kad būčiau stengusis, kažkaip automatiškai Tu man visur įsipainiodavai. netyčia..
kaip lyja šaltai. atrodo lyg maži samurajų kardai kristų iš dangaus į žemę.
o žemė lyg po vasaros tiek išgražėjus, tokia sužaliavus tų kardų net nepastebėtų ir jaivistiek, kiek giliai jie lys jai į paširdžius.
ji tokia graži.
sukikenti prieš miegą
prieš paleidžiant būties esmes po neribotą erdvę
prieš užmiegant ir prieš nutirpstant visoms galūnėms
tai mano kasdienybė
kada tai buvo?
kada užmigau su mintim kad buvo nuostabi diena
aš nukritau
šiandien aš ištirpau
ištirpau mintyje kuri godžiai praryjo mane
mintis sukramtė ir pasigardžiuodama draskė mane
o kas man iš to
aš vistiek gyvenu
aš juk egzistuoju
nesustoju ir neatsiriboju
aš nutolu
šitaip myliu ir šitaip skandinu
nebeliks nieko
aš laukime, procese to, kas neišvengiama
aš kažkur einu
kur aš einu?
Venecija kalnas mergina.
Tragedija liūdesys skausmas brėkštantis rytas neša brėkštančią viltį.
Džiaugsminga diena parkas nuotaikos koketiškumas aistra meilė išdavystė.