sukikenti prieš miegą
prieš paleidžiant būties esmes po neribotą erdvę
prieš užmiegant ir prieš nutirpstant visoms galūnėms
tai mano kasdienybė
kada tai buvo?
kada užmigau su mintim kad buvo nuostabi diena
aš nukritau
šiandien aš ištirpau
ištirpau mintyje kuri godžiai praryjo mane
mintis sukramtė ir pasigardžiuodama draskė mane
o kas man iš to
aš vistiek gyvenu
aš juk egzistuoju
nesustoju ir neatsiriboju
aš nutolu
šitaip myliu ir šitaip skandinu
nebeliks nieko
aš laukime, procese to, kas neišvengiama
aš kažkur einu
kur aš einu?