jeigu kas nors ir bus. pati kalta.ką jau padarysi kad kvaila.
bet gal nebus? na neturėtų. nors ką čia žinai. brig, juk jau taip buvo. bet juk negražu taip galvot. bet taip būna. juk žinai kokia ji, o ir jis. čia tik šiaip. viskas bus gerai.
tikiu.tikiu.tikiu.tikiu.pasitikiu.pasitikiu.
________________________________
aš Tave Myliu.
arba balnai arba žadintuvas.
Dieviškas vardas, pritariu jai.
pasiilgau. dovanosiu Tau riešutų.
________________________________
ištrauka
Atsilaisvinus voniai, pasiėmiau dantų šepetuką ir pastą. Šaltas vanduo. Esu nusikalusi nuo kojų. Visą dieną ežere, ant pievutės gal dar, ir miške. Jau po dešimtos, o vasaros dangus toks šviesus. Spėjau užmesti akį kai ėjau iš vilos į namą.
Stoviu prieš seną, seną veidrodį. Nugara atsukus į duris, jos praviros. Žiūriu į save, ir nesuprantu ką matau, akys nebetokios pamėlę, pasitaisę skruostai, šypsaus.
Susišlapinau šepetuką, užsitepiau pastos. pasilenkus valausi dantis.
– Tu greit, ar kai išsivalysi vėl save nužiūrinėsi? – už manęs pasigirdo vyriškas, na gal ne vyriškas, berniukiškai vyriškas balsas.
Kaip aš išsigandau. buvau įsitikinus, jog esu čia viena. Sustingau. Trumpam. Išspjoviau putas, ir atsisukau.
Surauktais antakiais, visa išsitepus dantų pasta, įsistebeilijau į jį. Netyčia. Tiesiog, negalėjau nuleist akių. Prieš mane stovėjo, gal 1.78 rudų garbanotų plaukų vaikinukas, tik su šortais. Visas kūnas, nusvilintas saulės. rankose laikė dantų pastą ir šepetėlį.
-Aš neapžiūrinėju savęs. tuoj išeisiu. – vis dar smalsiai nužiūrinėdama jį atsakiau spjaudydamasi putom ir pati pradėjau juoktis iš savęs.
Netrukus išgirdau ir jo krizenimą pereinantį į juoką.
-padaryk ir man vietos. – braudamasis prie kriauklės tarstelėjo jis.
Mačiau jį vakar, ir šiandien ryte. Vis juokdavosi su vaikinais krepšinio aikštelėje arba prie vilos durų ant suoliukų..
Stovim prieš veidrodį ir abu brūžinam dantis. šepetukai dešinėse rankose, abu vienodam ritme šveičiame savo dantukus. Žiūrim kiekvienas tik į savo atspindį veidrodyje. tik netyčia sugavau jo žvilgsnį, kai kelioms sekundėm tarstelėjo į mane. pradėjau krizenti. išspjoviau putas.
-patinka stebėt žmones kurie valosi dantis?
-ne, patinka žiūrėt, kaip juos valais tu. dar niekad nemačiau šitaip pasta išsimūzojusio žmogaus.- ir pats pradėjo juoktis iš savo juokelio.
-ha ha kaip juokinga. žiūrėk dabar ir tu išsimūzojai.
savo dantų pastos turinį ušpurškiau jam tiesiai ant pilvo.
Varkšas, net žaktelėjo. Tada dar patryniau su delnu.
-čia, kad derintumeis prie manęs, mūrza. – ir aš pradėjau juoktis. nežinau kodėl taip padariau. man ir nerūpėjo. mane taip pradėjo juokint kažkas iš vidaus kad leidau sau juoktis kaip jau seniai besijuokiau.
Su pastuotu pilvu, pastuotom lūpom ir vienoj rankoj šepetėliu o kitoj savo dantų pasta jis spoksojo į mane: – bet dabar tu per švari..
-man reik būt švariai. – ir juokiuos toliau. užsidengusi veidą rankom aš pati save netyčia išsitepiau, bet juokiaus kaip mažas vaikas, ir niekaip negalėjau sustot. ir tada pajutau kaip kažkas glosto mano kojas. pradėjau trypt ir lakstyt tam kvadratinio metro kambarėlyje. ir tada išgirdau kaip jis juokiasi.. pasižiūri į kojas, baltos!
kaip aš tada supykau, juk jau buvau nusiplovus jas!!
pasiėmiau savo pastą, ir pradėjau kerštą. dabar jau nepamenu kas tada darės. tik kai viskas baigės, jo plaukai buvo sulipę nuo pastos ir visi balti, nugara, pilvas, rankos, jos buvo visos baltos. apie save nebešneku. maikė ir šortai, buvo iš vientisos masės, plaukai ir rankos, baltutės.
žiūrim viens į kitą, ir juokiamės, juokiamės ir juokiamės. užsidengiau akis rankom, kai jas po kelių sekundžių patraukiau, jis prieš tai stovėjęs priešais mane prie kitos sienos, buvo visai visai šalia. aš atsirėmiau į sieną už manęs. nebesijuokėm. jis patraukė plaukus man nuo akių.
-ką veiksi rytoj? – sodriu ir rimtu balsu tarė jis.
-kalbėsiu su tavim.
-prie miško namelio 9 vakare.
-jei nepamiršiu.
jis buvo gerokai už mane vyresnis, gerokai aukštesnis, ir toks gražus, kad atrodė nieko gražesnio dar neesu mačius.
-dar valysies dantis? – jau toliau pasitraukęs paklausė jis
-jau visą likusį laiką nebesivalysiu, nebent pastą nuo rūbų reikės naudot.
-tada einam.
-kur? man reik nusipraust.
Jis paėmė mane už rankos, ir timtelėjo link savęs.
Išėjom į lauką. jau gerokai vakarėjo..
Patraukėm prie ežero.