..tai ar sutiktum..
kokia aš kvaila.. kartą pasakė boružė. aš nemoku gyventi.. tęsė ji toliau. o kad mokėčiau pažinti tai kas nuostabu, tai kas nušviečia širdį ir suteikia sparnus. bet nemoku. oo. kiek man dar daug reikia sužinoti… ir aš sužinosiu. dar nežinau kaip, bet sužinosiu. …o gal ne man atskleisti gyvenimo paslaptis.. o gal aš tik taškuotas vabaliūkštis, su netikrom mintim.. o gal bandau prisiliesti prie to, kas skirta ne man.. kiek klausimų kamuoja.. boružėlė buvo visai be prarandanti ūpą, kuomet kažkas prisilietė prie jos sparnelio. o vargeli, kas čia buvo, nutirpo visos kojelės.. būkštavo boružė. tai buvo fėja. miško fėja, geroji paparčių globėja.
žinoma tai neatsakė į visus boružės klausimus, tačiau palydėjo ją teisinga kryptim.. nebijok to kas vyksta. sunku ne gyventi, o matyti kaip kiti moka gyventi.
briga briga. pasakyk kad dar nebaigi išprotėt.