Rodos nieko keisto.
Visai nepanašu,
Kad kas pasikeistų.
Gali neatsimerkti,
Viskas jau matyta.
Pasaulis toks kaip kiekvieną rytą.
Bet…
Dienomis kaip ši
Pro nešvarų langą stebiu aš dangų.
Ir kvaila mintis
lyg sena meilužė
ryte aplanko.
Laimės pilna parašyt,
sudainuoti dainą.
Gaila, kad į galvą man
niekas neateina
tik…
tarararam…
Varpai vėl skamba.
Kažkas ir vėl
tranko durimis.
Žmones nubunda:
su kava,
su keiksmais,
su bučiniais…
su maldomis.
Žvilgsniu palydi.
Abejingas,
koją pakėlęs šuo.
Kad ir kiek bandau sugalvoti gudriau,
viskas kas man išeina..
Čia.. Mano žemė,
mano žemė – mano dangus.
Mano kelias,
mano kelias į mano namus.
Mano laimė,
mano laimė – mano viltis.
Mano metai,
mano metai vėlei nauji.
kur mano žemė, ten mano laimė
Paklausyk kaip tyliai,
žaisdami slėpynes,
po lova, kvėpuoja vaikai.
Tu paliesk,
kaip švelniai
lietumi į delną krenta lašai.
Dienomis kaip ši
negaliu suprasti, kodėl džiaugiuosi.
Dienomis kaip ši
iš visų jėgų aš kankinuosi.