oo.. kad žinotum kaip noriu dabar, labiau nei bet kada
kad būtum šalia, kad eitume taku ir dainuotum man garsiau nei tada
pameni, dar tada, kai tamsą vadinom šviesa, kai kalbėjom nebūtus dalykus
kai miegojom žiemą ant suskirdusio smėlio kalvos, kai saulė buvo pranykus
meilė Tau tai lyg jūrą mėlyna, lyg begalybė vandens lašų, lyg dienų
iš paprasto nesudėtingo gyvenimo išlietų
sukurta tobulybė šviesos garsų ir ramybės, tai meilė Tau
oo.. kad žinotum kaip noriu dabar, kad būtum bent sapne
Užburta tyla garse, tai tyla kurioje nebuvau dar viena
Galvoju apie Tave kas dien prieš užmigdama
Tyloje paskendę minčių laivai, jie nešė mane, jie nešė Tave
Galvoju jog tada buvom kartu ir buvom viena
Kaip Tau dar pasakyt, kaip ilgiuosi Tavęs
Kaip Tau dar pasakyt, kaip noriu liesti Tave
Kaip Tau dar pasakyt, kad sunkūs vokai neužsimerkia lig tol
Kol neapgalvoju, kur Tu šiandien buvai, ką Tu šiandien veikei
Kokiems gražiems dalykams Tave įkvepia meilė
Kažkodėl perskaičius šitą prisiminau TĄ filmą, kurį sukursiu, ir taip pamačiau sceną, kurioje visas šitas gėris galėtų būti panaudotas kaip laiškas. Atsimeni, filmo pradžioje, kai pagrindiniai veikėjai labai myli vienas kitą, bet gyvena toli vienas nuo kito, ir susirašinėja laiškais. O gal aš Tau šito nesakiau? Neatsimenu 😀 Bet mano filme tai taip ir bus 😉
o gerb prodiusere režisiere ir kas ten dar tik begali būt 😀
bet bėda žinai kur.. šitas laiškas skirtas draugei.. merginai 😀 ans netiks Tavo filmui 😀 galiu naują sukurpt ;DD
ir ne, nepasakojai 😀
Man ir šitas gerai. Man taip belenkaip gružu. Negaliu. Kokius dešimt kartų jau perskaičiau, ir einu dar pora katrelių paskaityt ;D
skaityk lėtai, jei dar nebloga po tiek kartų ;D ir bandyk suprast kas norėta pasakyt juo. taip įdomiau ;D
bet pz. pribloškiai mane čia
žiauriai fajanai :>>
Nuostabios eilės, labai gražu