ištrauka
ar kada jautei kaip pirštai nejaučia nei karščio nei šalčio. o vidui kažkas rėkė ir prašė paleist.
ar kada norėjai bėgti iš čia ir nebematyti nieko aplink. ar norėjai tik tuštumos. ramybės švelnios.
ar kada šovė mintis: aš savęs nesuprantu. man čia ne vieta tik tiek žinau. ir ar atrodė, kad niekas aplink nesupranta, nes pats pirmiausiai Tu nesupranti savęs.
ar kada norėjai bėgti taip greit kaip bėga pelytė vejama katino kad išsaugotų gyvybę. ar norėjai bėgti neatsisukdamas…
ar kada buvai užsirakinęs savy. mažyčiame kambaryje be langų ir durų. be kamino ir židinio. be kitų žmonių. tik su muzika. kurios galiausiai pats neapkenti.
žinau kad beprotiškai norėjai. tačiau jau niekas negirdėjo Tavo skausmo. Tavo riksmo viduje.
Bet Tu dar nežinai, koks jausmas kai niekas nevyksta gerai.
Tu dar nežinai, ką reiškia būti manim.
ar kada norėjai būti kuomnors kitu. geresniu piktesniu nuoširdesniu o gal tiesiog įdomesniu.
ar kada desperatiškai viso to siekiai. nenorėjai paleisti minties. nenorėjai paleisti planų.
Prieš Tavo gyvenimo galą.
ar kada pagalvojai, kad esi istrigęs. pasauly kurio nekenti. giliai viduje giliai Tu esi. tačiau šitaip juk jo nekenti.
ar kada pastebėjai aplinkinius su savo didelėm netikrom šypsenom ir melais apie šviesų gyvenimą, apie Tave, apie draugus.
Giliai viduje Tu pūni. kas dien vis labiau ir labiau. nenustebk, kai nebematysi dangaus.
įskaudintai iki mažiausios kertelės.
pasimetus ateities gijose
išmesta į tamsą
išspirta iš norų ir svajonių
baigianti dužti į tūkstantį šukių
ir jau nieko nesaugoma
ne, tu nežinai kaip būna.
sveiki užsuke į mano gyvenima
jooou. čia labiau iš užvakar. bendras darbas. nepamiršk. nu tai yra primenu. po tiek laiko, aš jį dar turiu :>>